- surimtinti
- surìmtinti tr. 1. BŽ326 suteikti rimtumo, gebėjimo išmintingai elgtis, veikti: Lietuvos gamta paveiktų ir surimtintų beždžionuojančius miestelėnus Vaižg. 2. refl. nurimti, paliauti: Šuo susirimtìno, t. y. in protą atejo, neprašo ėsti J. \ rimtinti; surimtinti
Dictionary of the Lithuanian Language.